Dažniausiai užduodami klausimai

Sąskaitos dydis ar mokėjimas už daugiabučio buto šildymą iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių: šilumos kilovatvalandės kainos ir suvartoto šilumos energijos kiekio. Šilumos kilovatvalandės kaina yra nustatyta ir taikoma vienoda visiems vieno šilumos tiekėjo vartotojams. Daugiabučio namo suvartojamos šilumos kiekis priklauso nuo trijų faktorių: namo būklės, temperatūrinio šilumos tiekimo režimo ir oro temperatūros. Net ir esant tai pačiai lauko temperatūrai, daugiabučio namo šilumos suvartojimas gali kisti dėl likusių dviejų faktorių (galbūt per metus kai kuriuose butuose buvo prijungti papildomi radiatoriai ir taip išbalansuota vidaus šildymo sistema, dėl ko vienuose butuose buvo šalčiau, bet siekiant užtikrinti visiems higienos normas atitinkantį šildymą, į namą paduota daugiau šilumos ir pan.). Konkretaus daugiabučio namo šilumos suvartojimo augimo analizę turėtų pateikti namo administratorius ir pasiūlyti sprendimo būdus, kaip sumažinti šilumos poreikį. (Šį komentarą pateikė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.)

Šilumos priskyrimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme. Vadovaujantis Civilinio kodekso 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje nurodyta, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Taigi daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes, kaip jau buvo minėta, pagal Civilinio kodekso 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Daugiabučio namo bendrasavininkai privalo mokėti už bendrųjų patalpų šildymą, net ir tuo atveju, jei laiptinėse yra atjungti radiatoriai, taip yra, todėl, kad šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu. Šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai apšildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendrojo naudojimo laiptines. (Šį komentarą pateikė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.)

  • Priemonės, leidžiančios reguliuoti ir taupyti suvartotos šilumos kiekį, pvz.: šilumos mazgo renovacija ir šildymo sistemos subalansavimas; šildymo sistemos pertvarkymas į dvivamzdę arba kolektorinę, šilumos reguliavimo priemonių ir individualios šilumos apskaitos įrengimas.
  • Priemonės, mažinančios šilumos nuostolius, pvz.: sienų remontas ir šiltinimas, stogo remontas ir šiltinimas, rūsio lubų šiltinimas, langų ir durų remontas ar keitimas naujais, vėdinimo sistemos remontas.

Optimaliausias sprendimas tiek kainos, tiek atsipirkimo atžvilgiu, yra šilumos mazgo renovacija ir šildymo sistemos subalansavimas. Tai yra sprendimas, kuris užtikrina sklandžią šildymo sezono pradžią ir palengvina pabaigą.

Su centralizuotai tiekiama šilumos energija yra apšildomi ne tik butai, bet ir bendrojo naudojimo patalpos. Todėl net ir atjungus savo buto šildymo įrenginius nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, reikia mokėti už bendrojo naudojimo patalpose suvartojamą šilumos energiją (Bendraturčių teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant reglamentuoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.76 straipsnis). Bendrojo naudojimo patalpose suvartota šiluma apskaičiuojama vadovaujantis Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr.5 (2005-07-22 patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr.03-41), ir paskirstoma visiems gyvenamojo namo vartotojams (butų savininkams) proporcingai jiems priklausančių patalpų bendrajam naudingam plotui, nepriklausomai nuo to ar patalpų šilumos įrenginiai yra prijungti ar atjungti nuo centralizuoto šildymo tiekimo sistemos.

Pagal Lietuvoje galiojančias higienos normas, gyvenamųjų patalpų temperatūra ,šildymo sezono metu, turi būti ne mažesnė nei 18oC. Tačiau gyventojai turi teisę reguliuoti šilumą pagal savo poreikius. Tad jeigu Jums per šalta arba per karšta, pirmiausia reikėtų kreiptis į namo vidaus šildymo sistemas prižiūrinčią įmonę. Jūsų buto langų bei lauko durų sandarumas lemia šilumą bute. Jeigu esate tikri, kad Jūsų butas yra pakankamai apšiltintas, tačiau kambario temperatūra vis tiek nesiekia 18oC, būtinai kreipkitės į namo vidaus šildymo sistemas prižiūrinčią įmonę ir išsakykite savo nusiskundimus.

Gali būti, kad dėl įvairių priežasčių sutriko cirkuliacija karšto vandens stovuose (užsinešė stovai, neveikia cirkuliacinis siurblys ir kt.). Tikroji gedimo priežastis gali būti nustatyta tik su specialistų pagalba. Daugiabučio gyvenamojo namo gyventojas-vartotojas turi nedelsiant kreiptis į pastato šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemų prižiūrėtoją.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 29 d. įsakymą Nr.V-479 LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 42:2004, Gyvenamųjų pastatų patalpų pakankamos šiluminės aplinkos parametrų temperatūra turi būti:

 

Mikroklimato parametrai: Ribinės vertės
Šaltuoju metų laikotarpiu: Šiltuoju metų laikotarpiu:
1. Oro temperatūra, C 18-26 22-28
2. Santykinė oro drėgmė, % 30-75 30-75
3. Oro judėjimo greitis, m/s 0,05-0,1 0,15-0,5

 

Šiuo atveju Jums reikia kreiptis į dispečerinę tarnybą tel. 846342508 arba elektroniniu paštu info@sobo.lt.

Cirkuliuojantis termofikacinis vanduo būna nudažomas fluorasceinu, kad būtų įmanoma nustatyti nesandarumus šilumos tinkluose ir tiekimo įrenginiuose. Fluorasceiną leidžia naudoti sveikatos ir higienos centras.

Pastebėjus iš čiaupo tekantį žalią vandenį būtina informuoti šilumos ūkį prižiūrinčią organizaciją tel. 846342508.

Patalpų savininkas, kuris pageidauja pertvarkyti buto ir kitų patalpų šildymo sistemą (pakeisti šildymo prietaisus, panaikinti šildymo prietaisą rekonstruojant (sujungiant) patalpas, ar perkelti ant kitos sienos ir kt.), turi kreiptis į UAB „SOBO“ sistemos ir pateikti raštišką prašymą dėl techninių sąlygų gavimo. Naudojant gautas technines sąlygas, turi būti paruoštas techninio darbo projektas. Projektuoti gali specializuota organizacija arba asmenys turintys kvalifikacijos atestatą, atlikti tokius darbus. Paruoštas techninio darbo projektas turi būti patvirtinatas namo administratoriaus (bendrijos pirmininkui), ir UAB „SOBO“ sistemos.

Vidaus šildymo sistemos pertvarkymo darbai turi būti vykdomi nešildymo sezono metu. Šie darbai gali būti atlikti specializuotų organizacijų arba asmenų, turinčių kvalifikacijos atestatus, atlikti tokius darbus. Prieš pradedant vykdyti darbus, atsijungimo terminai turi būti suderinti su namo šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoju, namo administratoriumi (bendrijos pirmininku), bei turi būti pateiktas raštiškas prašymą UAB „SOBO“ sistemos dėl susimokėjimo už termofikacinį vandenį, šildymo sistemos išleidimui. Pabaigus buto ir kitų patalpų šildymo sistemos pertvarkymą, darbus priduoti namo administratoriui (bendrijos pirmininkui), šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui ir UAB „SOBO“ sistemos.

Šilumos įrenginių projektavimo, montavimo ir jų prijungimo darbus patalpų savininkas atlieka savo lėšomis pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, išduotas technines sąlygas ir jas atitinkantį projektą.

Nepaisant to, jog dalis daugiabučio namo, kuriame įrengta šildymo sistema su individualiais apskaitos prietaisai butuose, gyventojų, taupydami šildymą, visiškai užsuka termostatinius ventilius arba palieka minimaliai atsuktą termostatinį ventilį, šių gyventojų butuose laikosi norminė ar artima norminei patalpų oro temperatūra (vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ 1 lentelės 1 punktu, šaltuoju metų laikotarpiu gyvenamosiose patalpose turi būti palaikoma 18-22°C temperatūra). Taip yra todėl, kad į šių gyventojų butus per vidines pertvaras patenka šiluma iš gretimų butų ir patalpų. Tokiu atveju butas apšildomas, tačiau už minėtą šilumą apmoka gretimų butų savininkai. Pažymėtina, jog pagal fizikos dėsnius esant temperatūrų skirtumui patalpose šiluma juda ten, kur oro temperatūra yra žemesnė. Vadinasi, jei buto savininkas bute palaikys nustatytą minimalią 18°C ar žemesnę temperatūrą, šilumos kiekis iš gretimų butų ar patalpų, kuriuose temperatūra bus aukštesnė nei jo palaikoma temperatūra, judės į jo butą ir temperatūra bute taip pat bus aukštesnė. Atsižvelgiant į tai, ir siekiant, kad šilumos vartotojai nesišildydami arba šildydamiesi minimaliai tuo nepiktnaudžiautų, buvo įvesta tolygaus šildymo sąlyga, užtikrinanti, kad šilumos vartotojas, visai nešildęs savo buto, ar šildęs jį minimaliai, apmokėtų už šilumos kiekį, kuris pateko į jo butą iš gretimų butų ar patalpų, t.y. tolygaus šildymo sąlyga leidžia įvertinti šilumos kiekį, kurį gyventojas, pats nesišildydamas, arba šildydamasis minimaliai, suvartojo gretimų butų ir (ar) patalpų sąskaita. Atkreiptinas dėmesys, jog kuo mažiau šildosi visi šilumos vartotojai, tuo mažesnė yra tolygaus šildymo sąlyga, todėl gyventojai, taupantys šilumą savo bute mažina šilumos suvartojimą – šilumos kiekį, tenkantį pastato vienam kvadratiniam metrui naudingojo ploto šildyti, o kartu ir tolygaus šildymo sąlygą, kas lemia mažesnius mokėjimus už šilumą.  (Šį komentarą pateikė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.)

Už šilumos energiją karšto vandens temperatūrai palaikyti šildymo sezono metu vartotojai moka pagal vidutinius energijos sąnaudų normatyvus karšto vandens temperatūrai palaikyti, nustatytus Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikoje (toliau – Metodika).

Karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvas nustatytas būstui per mėnesį, nes šilumos sąnaudos karšto vandens temperatūrai palaikyti nepriklauso nuo suvartoto karšto vandens kiekio. Metodikoje yra įtvirtinta, kad:

– kai karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti virtuvėje ir buto pagalbinėse patalpose (vonioje ar tualete) bei įrengtas vonios šildytuvas vidutinis karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvas yra 240 kWh;

– kai karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti buto pagalbinėse patalpose (vonioje ar tualete) bei įrengtas vonios šildytuvas vidutinis karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvas yra 160 kWh,

– kai karšto vandens sistemos tiekimo ir cirkuliacijos stovai įrengti buto pagalbinėse patalpose (vonioje ar tualete), bet nėra vonios šildytuvo  vidutinis karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvas yra 80 kWh,

– kai cirkuliacijos sistema yra tik namo rūsyje vidutinis karšto vandens temperatūros palaikymo normatyvas yra 10 kWh.

Mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymą yra apskaičiuojamas atitinkamą normatyvą dauginant iš šilumos kainos. Ne šildymo sezono metu šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti kinta ir yra apskaičiuojamas pagal name taikomą šilumos paskirstymo metodą. Apskaičiuotą šilumos kiekį karšto vandens temperatūrai palaikyti dauginant iš šilumos kainos gaunamas mokestis už karšto vandens temperatūros palaikymo paslaugą. (Šį komentarą pateikė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.)

Daugiabučio namo gyventojai apmoka tik tą šilumos kiekį, kurį jų daugiabutis sunaudoja. Šis šilumos kiekis užfiksuojamas įvadiniu apskaitos prietaisu. Užfiksuotas šilumos kiekis vėliau yra paskirstomas butų ar kitų patalpų šildymui, bendrųjų patalpų šildymui, karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) bei karštam vandeniui pašildyti. Daugiabučio namo gyventojai moka cirkuliacijos mokestį, todėl, kad jiems suteikiama karšto vandens temperatūros palaikymo paslauga, t. y. karštas vanduo yra cirkuliuojamas daugiabučio namo karšto vandens vamzdynais, kad bet kada atsukus karšto vandens čiaupą, iš karto bėgtų karštas, o ne šaltas vanduo. Cirkuliuodamas karštas vanduo išspinduliuoja dalį šilumos, todėl jis nuolat turi būti pašildomas iki reikiamos temperatūros, t. y. turi būti palaikoma karšto vandens temperatūra. Daugiabučio namo karšto vandens cirkuliaciniame kontūre be karšto vandens vamzdynų yra pajungti ir vonių patalpose esantys rankšluosčių džiovintuvai („gyvatukai“), kuriais cirkuliuodamas karštas vanduo atiduoda šilumos dalį, reikalingą vonios patalpų sanitarinių higienos sąlygų užtikrinimui. Šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti priklauso nuo karšto vandens sistemos konstrukcijos, butuose įrengtų vonios šildytuvų konstrukcijos ir galios. Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodikoje nustatyta, kad esant bute įrengtai dvivamzdei cirkuliacinei sistemai be vonios šildytuvo, taikomas 80 kWh energijos sąnaudų normatyvas karšto vandens temperatūros palaikymui. (Šį komentarą pateikė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.)

Jeigu šildymas bute yra užsuktas, o vis tiek yra šilta, tuomet šiluma patenka į būstą per bendrą sistemą. Sienos neriboja šilumos „vaikščiojimo“ per butus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto šilumos specialistų skaičiavimu (buvo atliktas eksperimentas), normaliai būstą besišildantis gyventojas suvartoja tik 30 proc. daugiau šilumos negu butas, kurio šilumos apskaitos prietaisai parodo nulinį suvartojimą. Dėl šios priežasties yra patvirtintas šilumos paskirstymo metodas, pagal kurį šildymą užsukusiam butui yra priskiriama 70 proc. vidutiniškai tame name kvadratiniam metrui sunaudoto šilumos kiekio (pvz.,jeigu vidutiniškai name vienam kvadratiniam metrui buvo sunaudojama 10 kWh, tai užsukusiam šildymą butui bus priskiriama 7 kWh vienam kvadratiniam metrui). Bendru gyventojų sutarimu ši sąlyga gali būti gali pakeista ir priimtas sprendimas namo šilumos suvartojimą padalinti kitu principu.

Būtina pabrėžti, kad viso namo atsijungimas yra tinkamesnė alternatyva nei atsijungimas pavieniais butais. Atsijungimo sąlygas galima rasti Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 8 skyriuje. Taisyklėse yra išskirti 5 galimi atjungimo atvejai: atjungti negyvenamas patalpas, individualų arba dvibutį namą, daugiabutį namą, daugiabučio namo sekciją (bloką), daugiabučio namo butą ar kitą patalpą. Pirmų dvejų atvejų atjungimo sąlygos panašios. Pastato savininkas pateikia prašymą savivaldybės institucijai išduoti technines sąlygas ir kartu turi pateikti kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą, kitą) tieksiančio asmens išduotą pažymą apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį atjungiamam objektui šildyti. Savivaldybė arba jos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pateikia atsakymą. Individualaus ar dvibučio namo savininkai, pageidaujantys atjungti prie šilumos perdavimo tinklų prijungtus pastato šildymo įrenginius ir keisti pastato šildymo būdą, turi teisę vienašališkai nutraukti šilumos pirkimo – pardavimo sutartį, apie tai pranešę šilumos tiekėjui ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų. Jeigu dėl individualaus namo atjungimo pažeidžiamos kitų pastatų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie pastato šilumos ir karšto vandens įrenginių, savininkų teisės ar teisėti interesai, teks atlikti darbus, užtikrinančius kitų savininkų interesus. Šilumos tiekėjas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pateikia namo savininkui atsijungimo sąlygas. Per nustatytą terminą šilumos tiekėjui nepateikus atjungimo sąlygų ar pagrįstai motyvuoto atsisakymo jas pateikti, savivaldybės institucija gali išduoti atsijungimo sąlygas pati. Jeigu norima atjungti daugiabutį namą ar daugiabučio namo sekciją (bloką), sprendimą atsijungti priėmę daugiabučio namo (ar jo sekcijos) gyventojai kreipiasi į savivaldybės instituciją su prašymu išduoti technines sąlygas ir kartu pateikia kitą pasirinktą šilumnešį ar energijos rūšį (pvz., dujas, elektrą, kitą) tieksiančio asmens išduotą pažymą apie technines galimybes tiekti kitą šilumnešį ar energijos rūšį atjungiamam objektui šildyti ir daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų priimtą sprendimą ir pavedimą valdytojui atjungti daugiabutį namą ar jo sekciją nuo centralizuoto šildymo sistemos. Savivaldybė arba jos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pateikia atsakymą. Taip pat reikia pateikti prašymą Šilumos tiekėjui, kuris, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos įregistravimo, pateikia atsakymą. Atjungiant daugiabučio namo butą ar kitą patalpą, savininkas, pageidaujantis pakeisti šildymo būdą, pateikia savivaldybės institucijai prašymą išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus ir informaciją, prie kurios pridedami šie dokumentai:

  1. Buto ar kitų patalpų savininko, pageidaujančio atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, įsipareigojimas vykdyti prievoles prižiūrėtojui pagal pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį jam tenkančia dalimi dėl pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų priežiūros.
  1. Savivaldybės ar jos įgaliotos institucijos ar teisės aktų nustatytos kitos institucijos išvada, kad dėl buto ar kitų patalpų šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimo nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų ir kito jų šildymo būdo kiti to daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai nepatiria papildomų išlaidų arba šių išlaidų išklotinė.
  1. Šilumos tiekėjo ar valdytojo pažyma, kad, dėl pakeisto buto ar kitų patalpų šildymo būdo, nebus pažeidžiamos arba pažeidžiamos kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės ar teisėti interesai.
  1. Jeigu dėl daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkų – buitinių šilumos vartotojų prašymo atjungti pastato sekcijos (bloko), buto ar kitų patalpų šildymo įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą įgyvendinimo kiti daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai patiria papildomų išlaidų, savivaldybė atsijungimo sąlygas išduoda tik tada, kai daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas pateikia jo pasirašytą sutartį su valdytoju dėl papildomų išlaidų kitiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams atlyginimo. Jeigu tokia sutartis nesudaroma ar nepateikiama per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo atjungti buto ar kitų patalpų šildymo sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo sistemų ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, prisijungimo sąlygos neišduodamos ir apie tai raštu informuojami daugiabučio namo butų ar kitų patalpų savininkai – buitiniai šilumos vartotojai.

Savivaldybė arba jos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų pateikia atsakymą. Taip pat turi būti pateikiamas prašymas šilumos tiekėjui, kuris, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo informacijos įregistravimo, pateikia atsakymą. (Šį komentarą pateikė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.)